Akcininkų sutartis: penkios sąlygos, kurios lemia jos likimą teisme

Akcininkų sutartis veikia tik tada, kai kiekviena jos sąlyga parašyta galvojant apie dieną, kurią šalys nustos sutarti. Praktikoje tai reiškia keturis dalykus: konkrečiai suformuluotus balsavimo įsipareigojimus, iki galo aprašytus akcijų perleidimo mechanizmus, pagrįstą netesybų dydį ir sąmoningai pasirinktą ginčų sprendimo forumą. Šiame tekste žiūriu, kaip kiekviena iš šių sąlygų atrodo teismo akimis ir kokios formuluotės klaidos jas paverčia neveikiančiomis.

Kam akcininkų sutartis iš tikrųjų skirta

Akcininkų sutartis reguliuoja tuos akcininkų santykius, kurių įstatai reguliuoti negali arba kurių šalys nenori skelbti viešai: balsavimą, akcijų perleidimą, konkurencijos draudimą, informacijos teikimą. Ji saisto tik ją pasirašiusias šalis. Įstatų ji nekeičia ir prieš trečiuosius asmenis paprastai neveikia.¹1. Akcininkų sutartis saisto tik jos šalis: įstatų ji nekeičia, o prieš bendrovę ir trečiuosius asmenis veikia tik įstatymo nustatytais atvejais.

Skirtumas tarp šių dviejų dokumentų yra ir viešumo skirtumas. Įstatai registruojami Juridinių asmenų registre ir prieinami kiekvienam; akcininkų sutartis lieka konfidenciali. Todėl būtent joje šalys sutaria dėl dalykų, kurių viešinti neverta: kaip sprendžiamos aklavietės, kada akcininkas privalo parduoti akcijas, kas atsitinka su balsais, kai vienas iš partnerių pasitraukia iš veiklos.

Įstatai pasako, kaip bendrovė atrodo iš išorės. Akcininkų sutartis pasako, kaip ji iš tikrųjų valdoma.

Balsavimo įsipareigojimai: ką leidžia Civilinis kodeksas

Civilinio kodekso 2.88 straipsnis leidžia akcininkams sudaryti balsavimo sutartis, tai yra iš anksto įsipareigoti balsuoti taip, kaip sutarta.²2. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.88 straipsnis (akcininkų balsavimo sutartys). Kad toks įsipareigojimas veiktų, jis turi būti suformuluotas konkrečiai: kokiu klausimu, kokiomis aplinkybėmis ir kaip balsuojama. Abstraktus pažadas „balsuoti bendrai dėl svarbiausių sprendimų“ ginčo atveju mažai ko vertas.

Formuluotės tikslumas čia nėra stilistika. Teismas gali įpareigoti vykdyti tik tokį įsipareigojimą, kurio turinys aiškus iš pačios sutarties. Kai sąlygai suprasti reikia papildomo šalių susitarimo, vykdytino įsipareigojimo nebėra. Todėl balsavimo sąlygos rašomos taip, kaip rašomas nutarimo projektas: klausimas, sprendimas, sąlygos, terminas.

Akcijų perleidimo mechanizmai: pirmumo teisė, „drag-along“ ir „tag-along“

Pirmumo teisę įsigyti parduodamas uždarosios akcinės bendrovės akcijas nustato Akcinių bendrovių įstatymas.³3. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnis (akcijų perleidimas ir pirmumo teisė uždarojoje akcinėje bendrovėje). Tačiau privalomo pardavimo („drag-along“) ir prisijungimo prie pardavimo („tag-along“) mechanizmai atsiranda tik sutartyje. Ir veikia tik tada, kai aprašyta visa jų procedūra, o ne vien principas.⁴4. „Drag-along“ ir „tag-along“ institutai Lietuvos įstatymuose specialiai nereglamentuoti. Jų vykdytinumą lemia sutarčių laisvės principas (CK 6.156 straipsnis) ir formuluočių tikslumas.

Procedūra šiuo atveju reiškia atsakymus į keturis klausimus:

• kas, kam ir kokia forma praneša apie ketinimą parduoti;
• per kiek dienų atsakoma ir kas laikoma neatsakymu;
• kaip nustatoma kaina, kai šalys nesutaria: formulė, nepriklausomas vertintojas ar opcionas;
• kas vyksta, jeigu pirkėjas nustatytu terminu nesumoka.

Kiekviena iš šių spragų ginčo atveju tampa argumentu, kad mechanizmas apskritai nesusitartas. Praktikoje dažniausia klaida yra kainos nustatymo taisyklė, kuri pati reikalauja naujo šalių susitarimo: „kaina nustatoma šalių sutarimu, atsižvelgiant į rinkos vertę“. Tokia sąlyga tik atideda derybas į blogiausią įmanomą momentą.

Netesybos: kada teismas jas sumažins

Netesybos akcininkų sutartyje atlieka dvi funkcijas: atleidžia nukentėjusią šalį nuo pareigos įrodinėti nuostolių dydį ir atgraso nuo pažeidimo. Tačiau Civilinis kodeksas leidžia teismui aiškiai per dideles netesybas sumažinti, todėl suma turi turėti pagrindimą. Simbolinė „bauda“ už bet kokį pažeidimą teisme sunyksta pirmiausia.⁵5. CK 6.73 straipsnio 2 dalis ir 6.258 straipsnio 3 dalis: teismas turi teisę aiškiai per dideles netesybas sumažinti, tačiau ne žemiau realių nuostolių ribos.

Praktinis sprendimas yra netesybų logiką fiksuoti pačioje sutartyje: kokį interesą saugo konkreti sąlyga ir kodėl jos pažeidimas šalims kainuoja būtent tiek. Kai iš sutarties matyti, kad suma apskaičiuota, o ne įrašyta „dėl svorio“, teismo intervencijos tikimybė mažėja iš esmės.

Ginčų sprendimas: teismas ar arbitražas

Arbitražo išlyga akcininkų sutartyje veikia tik tiek, kiek pats ginčas gali būti perduotas arbitražui. O korporatyvinių ginčų arbitruotinumas turi įstatyme nustatytas ribas.⁶6. Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 12 straipsnis (ginčai, kurie negali būti perduoti arbitražui). Renkantis forumą svarbiausi trys kriterijai: konfidencialumas, proceso greitis ir tai, kur sprendimą reikės vykdyti.

Konfidencialumas dažniausiai ir nulemia pasirinkimą arbitražo naudai. Akcininkų konfliktas viešame teismo procese pats savaime daro žalą įmonės vertei. Kita vertus, kai tikėtina, kad sprendimą teks vykdyti prieš šalį Lietuvoje, valstybės teismo sprendimas kelią iki antstolio nueina paprasčiau.

Penkios sąlygos, kurias patikrinkite prieš pasirašydami

Apibendrinant: prieš pasirašydami akcininkų sutartį, patikrinkite penkis dalykus:

1. Balsavimo įsipareigojimai suformuluoti kaip vykdytini sprendimai, ne kaip ketinimai.
2. Kiekvienas akcijų perleidimo mechanizmas turi pilną procedūrą: pranešimai, terminai, kaina.
3. Kainos nustatymo taisyklė veikia be naujo šalių susitarimo.
4. Netesybų dydis turi pagrindimą, kurį matyti iš pačios sutarties.
5. Ginčų forumas pasirinktas sąmoningai, o arbitražo išlyga parašyta arbitruotinam ginčui.⁷7. Sąvokų paaiškinimai portalo žodyne: „Akcininkų sutartis“, „Opcionas“, „Netesybos“.

Akcininkų sutartis yra dokumentas blogiausiai dienai. Jeigu ją skaitant atrodo, kad visos sąlygos pernelyg smulkmeniškos, greičiausiai ji parašyta gerai.